JAU PREKYBOJE!

Kosmoso platybėse. Paskutinis erdvėlaivis iš Žemės.
Robertas Šimkus

2096 metai. Gyvenimas Žemėje pasikeitė kardinaliai. Knygoje kuriamas scenarijus, kaip atrodytų Žemė, kai būtų apsemta didžioji dalis sausumos, kur gyventų žmonės, koks tas gyvenimas. Kosmose įvyksta susitikimas su kita gyvybės rūšimi. Knygos herojai, bendraudami su ateiviais, daug sužino apie mus, žmones. Iš kur mes, kas mes esame, kas vyksta kosmose? Nuostabūs kosmoso vaizdai, įspūdingos planetos, nuotykiai tik prasideda…

Leidėjas: R.Šimkus
Formatas: 14×21, kieti viršeliai
Knygos puslapių skaičius: 346
ISBN kodas: 9786094755972

Pirkti knygą
robertas simkus

 

Apie autorių

Su fantastika susiduriu visą gyvenimą. Vaikystėje Žiulis Vernas, Džekas Londonas suteikė galimybę keliauti ir patirti nuotykius. Paauglystėje daugybę kartų žiūrėdavau “Žvaigždžių karus”, “Žvaigždžių kelią”. Mano dėmesį traukė “National Geographic” ir kita dokumentika. Žiūrėjau viską, kas susiję su kosmosu, planetomis, saulės sistema… Studijuojant aktyviai domėjausi fizika, chemija, bei matematika. Šie dėstomi dalykai buvo mano mėgstamiausi. Pradėjus dirbti fantastika niekur nedingo, ji visuomet buvo mano aistra. Nėra nieko geriau, kaip skaityti J. R. R. Tolkien, C. S. Lewis knygas, o kur dar “Eridano” fantastinės knygos. Gimiau 1990 metais ir neseniai sukako 30 metų, ta proga išleidau mokslinės fantastikos romaną “Kosmoso platybėse. Paskutinis erdvėlaivis iš Žemės”. Apie ką knygą? Apie žmonių gyvenimą ateityje, apie susitikimą su draugiškais nusiteikusiais ateiviais. Gero skaitymo!

Autoriaus kontaktai:

JAU PREKYBOJE!

Burbulas. Apie pasaulį be vaikų
Rasa Sagė

Ar esate girdėję posakį „Kas šiais laikais dar nori turėti vaikų?“
Šiame Rasos Sagės romane pasakojama apie ateities pasaulį, kuriame vyrauja judėjimas PŽŽK („Paskutinė žemės žmonių karta“). Šio judėjimo devizas siekia šiuos laikus ir yra išreiškimas žodžiais „Pažink save; būk nevaisingas; palik ramybėje Žemę, kai ją paliksi“.
Šioje bevaikėje bendruomenėje egzistuoja niekam nežinomas Burbulas, kuriame gyvena pagrindiniai knygos herojai – daugiavaikiai tėvai. Nepaisant visuomenės nuomonės, jie vis dar tiki, kad vaikai ir šeima žmogaus gyvenime yra svarbiausi.
Ar įmanoma visiškai sunaikinti motinystės instinktą? Perprogramuoti žmones taip, kad jie nebenorėtų vaikų ir nesikankintų jų neturėdami? Ar įmanoma sukurti tobulą, technologijomis pagrįstą pasaulį, kuriame klesti pramogos ir žaidimai, galimas pilnavertis gyvenimas patenkinant visus savo poreikius, tačiau neturint palikuonių?
„Ši knyga apie motinystę – archajišką, netobulą ir įvairialypę lengvo, šviesaus ir tobulo pasaulio fone. Apie tyrą žmogiškumą, kuris klesti ten, kur neturėtų klestėti, ir viltį, kurią gali įžiebti baisi pasiaukojimo kupina meilė. Kova už teisę rinktis nėra lygi. Tačiau tam, kad meilės nebeliktų, reikia nužudyti jos šeimininką, bet ir tada ji pasisėja kitur, pasklinda ir tampa viltimi. Galbūt meilė – tai virusas, kuris išgelbės planetą, net jeigu jai teks mutuoti ir rasti naujus šeimininkus?“ – apie romaną sako rašytoja Indrė Jonušytė.

Leidėjas: Lietuvių laisvalaikio literatūros lyga
Formatas: 15 x 21,5 x 2 cm, kieti viršeliai
Knygos puslapių skaičius: 224
ISBN kodas: 9786099609355

Pirkti knygą

Apie autorių

RASA SAGĖ (g. 1977 m.) – rašytoja eksperimentatorė, kūriniuose nagrinėjanti žmonių santykių, neišreikštų emocijų, savęs suvokimo ir asmeninio augimo temas. Yra išleidusi du romanus („Laimingi žmonės keliauja dviračiais“, 2017; „Tavo likimo krašteliu einu“, 2019) ir knygą apie rašymą („Tiems, kurie svajoja parašyti knygą“, 2019).

JAU PREKYBOJE!

Lozoriaus evangelija
Dainius Sobeckis

„Lozoriaus evangelija“ – tai romanas, distopiškai vaizduojantis kas laukia pasaulio, jei jame nebeliktų kultūros ir jos apraiškų. Pagrindinis romano veikėjas archeologas Martynas Jedenkus paliečia Longino ietį ir suranda niekam nežinomą Lozoriaus evangeliją, nuo tada pasaulis pradeda lėkti geometriniu pagreičiu destrukcijos link. Pradėjus dingti kultūriniams artefaktams žemėje, Martynas su savo draugais – pianiste Julija ir jos broliu rašytoju Dariumi Baltokais – aiškinasi, kur atsidurs pasaulis, jei artefaktų dingimas nesustos. Jų laukia egzistenciniai klausimai, skubėjimas ir nuotykiai, nuvesiantys juos iki Vatikano koridorių ir neprognozuojama apokalipsės kryptimi.

Leidėjas: D. Sobeckis
Formatas: 15,5×22, ploni viršeliai su atvartais
Knygos puslapių skaičius: 240
ISBN kodas: 978-609-475-484-5

Romaną galima užsisakyti iš autoriaus
Romano kaina: 5 Eur (be pristatymo)

Apie autorių

DAINIUS SOBECKIS (g. 1977) – poetas, eseistas, prozininkas.

Išleistos knygos: „Tikiu vadinasi bijau“ (esė rinkinys, 2021); „Leonardo Andriekaus gyvenimas ir kūryba: asmenybės universalėjimas“ (monografija, 2021); „Lozoriaus evangelija“ (fantastinis romanas, 2020); „kryžiaus užraktu“ (eilėraščiai, 2020); „homo religiosus“ (eilėraščiai, 2011); „homo religiosus“ (стихи, 2010); ‚Из тьмы“ (стихи, 2009); „Žvejo sūnaus“ (eilėraščiai, 2006); „Be vietovardžių“ (eilėraščiai, 2001).

Sudaryti leidiniai: Clandestinus „Didžiojo Inkvizitoriaus ašaros“ [vertėjas ir įvadinio straipsnio autorius], (fantastiniai apsakymai ir apysakos, 2015); Leonardas Andriekus „100 eilėraščių“ [įvadinio straipsnio autorius], (eilėraščių rinktinė, 2014).

Eilėraščiai versti į anglų, baltarusių, lenkų, rusų, ukrainiečių kalbas. Romano „Lozoriaus evangelija“ ištrauka versta į rusų kalbą.

Autoriaus kontaktai: Facebook: https://www.facebook.com/dainius.sobeckis/ El. paštas: [email protected]

JAU PREKYBOJE!

Oderis
DAINIUS VANAGAS

2050-ieji. Oderis – klestintis Vidurio Europos miestas. Neramumų draskomame žemyne jis garsėja vienus žavinčiais, kitus gąsdinančiais socialiniais bei politiniais eksperimentais. Apsijuosęs siena ir nustatęs griežtas sąlygas gyventojams, Oderis vadovaujasi viena pagrindine taisykle: žmogus turi būti naudingas. Jei neprisidedi prie miesto gerovės – tu jam nereikalingas.

Alanas netenka darbo, jį palieka žmona, o situaciją dar labiau apsunkina prastėjanti psichinė būklė: dienos tarsi išplaukusios, vis sunkiau suvokti, kas vyksta iš tiesų, o kas – tik pakrikusios sąmonės padarinys. Tačiau viena tikrai aišku: jei neras greito būdo išspręsti savo problemų, miestas jį deportuos. Alanui būtina vėl tapti naudingam. Ir susigrąžinti Aną.

„Šiurpus distopinis pasakojimas, nerimą labiausiai keliantis būtent tuo, kad aprašomi socialiniai eksperimentai toli gražu nėra neįmanomi. Haliucinuojanti, įsiurbianti istorija, verčianti susimąstyti apie mūsų prigimtį: kur yra ribos, galinčios mus sustabdyti? Ar jos išvis egzistuoja?“
Audrius Ožalas, knygų apžvalgininkas

„Paimkite Orwello „1984-ųjų“ pesimistinę neviltį, pridėkite Huxley’io „Puikaus naujo pasaulio“ hedonistinę neviltį, primaišykite amžiną mūsų siekį gerais norais išasfaltuoti bet kurį šunkelį į pragarą, pagardinkite jau dabar vykstančiais socialinio reitingo eksperimentais ir gausite visiškai įtikinančią ateitį – kuri, tikėkimės, neįvyks.“
Aidas Puklevičius, rašytojas, publicistas

Leidykla: „Baltų lankų“ leidyba
Matmenys: 15.1 x 21.6 x 2.6 cm

Pirkti knygą

Dainius Vanagas (g. 1989) baigė Kultūros istorijos ir antropologijos studijas Vilniaus universitete, vėliau įgijo semiotikos magistro laipsnį A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centre. Dalyvauja kultūriniame Lietuvos gyvenime, kuria bei publikuoja eksperimentinius literatūros kritikos ir prozos tekstus įvairiuose kultūros leidiniuose. Distopinis romanas „Oderis“ – pirmoji autoriaus knyga.

Fantastika

Fantastika – literatūros, dailės, kino, žaidimų žanras, kurio kūrinių aplinka yra nepanaši į realųjį pasaulį. Tai gali būti įsivaizduota ateitis ar praeitis, alternatyvi dabartis, paraleliniai pasauliai ir kt. Fantastika besidomintys žmonės vadinami fantastais.

Lietuviškas terminas „fantastika” aprėpia stambiausius porūšius – mokslinę fantastiką ir maginę fantastiką, – taip pat kitus susijusius žanrus, kartais įtraukiamus į mokslinės ar maginės fantastikos rėmus, kartais visai nelaikomus fantastika: pvz., utopiją, alternatyviąją istoriją, siaubo literatūrą ar magiškąjį realizmą.

Istorija

Fantastinės literatūros pirmtakais gali būti laikomi Antikos, Indijos, Babilono, keltų epai („Odisėja“„Mahabharata“„Gilgamešo epas“) ir mitologija. Tačiau šiuolaikinės fantastikos pradžia paprastai laikomas XIX amžius, kai išpopuliarėjo gotiškasis romanas. Meri Šeli „Frankenšteinas” vadinamas šiuolaikinio fantastinio romano užuomazga. Kiti ankstyvieji kūriniai – Džono Ruskino „Auksinės upės karalius“ (1841 m.), Džordžo Makdonaldo „Fantastai“ bei „Princesė ir goblinas“ (1858 m.), Viljamo Moriso romanai.

Mokslinei fantastikai pagrindus padėjo Žiulis Vernas, Herbertas Velsas. Šiuolaikinei maginei fantastikai ypač didelę įtaką padarė Dž. R. R. Tolkino darbai.

1923 m. buvo išleistas pirmasis žurnalas fantastikos mėgėjams „Nenormalūs pasakojimai“, taip pat dar vėliau pradėtas leisti mokslo ir fantastikos dienraštis“.

1960–1970 m. prasidėjo intensyvus fantastinio žanro stalo ir kompiuterinių žaidimų gaminimas: Dungeons & DragonsForgotten RealmsWarhammer.

Fantastika Lietuvoje

Lietuvių fantastinės literatūros užuomazgos siekia tarpukario laikotarpį (Justino Pilyponio nebaigtas dviejų dalių romanas „Antrasis pasaulio tvanas“ (1930–1934 m.) ir (Igno Šeinio antifašistinis fantastinis romanas „Siegfried Immerselbe atsijaunina“, 1934), sovietmiečiu Lietuvoje gana aktyviai besiplėtojusi mokslinė fantastika, tuo metu pasirodę romanai „Nemirtingumo lygtis“ (V. Norbutas) ar „Dorado“ (K. Paulauskas), „Agentas ir robotas“ (B. Balaševičius) laikomi lietuviškos mokslinės fantastikos klasika. Užsienyje kūrė žymiausias lietuvių kilmės rašytojas fantastas Algis Budrys, kurio kūriniai pripažinti pasauliniu mastu.

1979 m. spalio 2 d. Vilniuje buvo įkurtas pirmasis fantastų klubas Lietuvoje – „Dorado“ (įkūrėjas ir ilgametis prezidentas – Gediminas Beresnevičius), 1984 m. – Kauno fantastikos mėgėjų klubas „Feniksas“, 1988 m. – Klaipėdos fantastikos mėgėjų klubas „Argo navis“ ir kiti.

Rolando Maskoliūno iniciatyva nuo devintojo dešimtmečio pabaigos fantastika „Videokauko“ laidos dėka ėmė vis labiau skverbtis į TV eterį, 1990 m. įvyko pirmasis visuotinis Lietuvos fantastikos mėgėjų suvažiavimas „Lituanikonas“ (nuo tol vyksta kasmet).

Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvoje pradėjo veikti specializuota fantastikos leidykla „Eridanas“, pradėta leisti lietuvių autorių fantastinių apsakymų ir apysakų antologija „Geriausia Lietuvos fantastika“ (iki 2006 m. kovo mėn. pasirodė 5 tomai), serija „Lietuvių fantastikos biblioteka“ (iki 2006 m. kovo mėn. pasirodė 2 knygos). Dauguma kitų fantastikos autorių ir entuziastų kūrinius leido savo lėšomis, bet platesnio atgarsio visuomenėje jie nesulaukė.

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org