JAU PREKYBOJE!

Kosmoso platybėse. Paskutinis erdvėlaivis iš Žemės.
Robertas Šimkus

2096 metai. Gyvenimas Žemėje pasikeitė kardinaliai. Knygoje kuriamas scenarijus, kaip atrodytų Žemė, kai būtų apsemta didžioji dalis sausumos, kur gyventų žmonės, koks tas gyvenimas. Kosmose įvyksta susitikimas su kita gyvybės rūšimi. Knygos herojai, bendraudami su ateiviais, daug sužino apie mus, žmones. Iš kur mes, kas mes esame, kas vyksta kosmose? Nuostabūs kosmoso vaizdai, įspūdingos planetos, nuotykiai tik prasideda…

Leidėjas: R.Šimkus
Formatas: 14×21, kieti viršeliai
Knygos puslapių skaičius: 346
ISBN kodas: 9786094755972
Pristatymas per OMNIVA

Kaina: 12.49 Eur, Siuntimas: 2 Eur

Pirkti knygą
robertas simkus

 

Apie autorių

Su fantastika susiduriu visą gyvenimą. Vaikystėje Žiulis Vernas, Džekas Londonas suteikė galimybę keliauti ir patirti nuotykius. Paauglystėje daugybę kartų žiūrėdavau “Žvaigždžių karus”, “Žvaigždžių kelią”. Mano dėmesį traukė “National Geographic” ir kita dokumentika. Žiūrėjau viską, kas susiję su kosmosu, planetomis, saulės sistema… Studijuojant aktyviai domėjausi fizika, chemija, bei matematika. Šie dėstomi dalykai buvo mano mėgstamiausi. Pradėjus dirbti fantastika niekur nedingo, ji visuomet buvo mano aistra. Nėra nieko geriau, kaip skaityti J. R. R. Tolkien, C. S. Lewis knygas, o kur dar “Eridano” fantastinės knygos. Gimiau 1990 metais ir neseniai sukako 30 metų, ta proga išleidau mokslinės fantastikos romaną “Kosmoso platybėse. Paskutinis erdvėlaivis iš Žemės”. Apie ką knygą? Apie žmonių gyvenimą ateityje, apie susitikimą su draugiškais nusiteikusiais ateiviais. Gero skaitymo!

Autoriaus kontaktai:

Fantastika

Fantastika – literatūros, dailės, kino, žaidimų žanras, kurio kūrinių aplinka yra nepanaši į realųjį pasaulį. Tai gali būti įsivaizduota ateitis ar praeitis, alternatyvi dabartis, paraleliniai pasauliai ir kt. Fantastika besidomintys žmonės vadinami fantastais.

Lietuviškas terminas „fantastika” aprėpia stambiausius porūšius – mokslinę fantastiką ir maginę fantastiką, – taip pat kitus susijusius žanrus, kartais įtraukiamus į mokslinės ar maginės fantastikos rėmus, kartais visai nelaikomus fantastika: pvz., utopiją, alternatyviąją istoriją, siaubo literatūrą ar magiškąjį realizmą.

Istorija

Fantastinės literatūros pirmtakais gali būti laikomi Antikos, Indijos, Babilono, keltų epai („Odisėja“„Mahabharata“„Gilgamešo epas“) ir mitologija. Tačiau šiuolaikinės fantastikos pradžia paprastai laikomas XIX amžius, kai išpopuliarėjo gotiškasis romanas. Meri Šeli „Frankenšteinas” vadinamas šiuolaikinio fantastinio romano užuomazga. Kiti ankstyvieji kūriniai – Džono Ruskino „Auksinės upės karalius“ (1841 m.), Džordžo Makdonaldo „Fantastai“ bei „Princesė ir goblinas“ (1858 m.), Viljamo Moriso romanai.

Mokslinei fantastikai pagrindus padėjo Žiulis Vernas, Herbertas Velsas. Šiuolaikinei maginei fantastikai ypač didelę įtaką padarė Dž. R. R. Tolkino darbai.

1923 m. buvo išleistas pirmasis žurnalas fantastikos mėgėjams „Nenormalūs pasakojimai“, taip pat dar vėliau pradėtas leisti mokslo ir fantastikos dienraštis“.

1960–1970 m. prasidėjo intensyvus fantastinio žanro stalo ir kompiuterinių žaidimų gaminimas: Dungeons & DragonsForgotten RealmsWarhammer.

Fantastika Lietuvoje

Lietuvių fantastinės literatūros užuomazgos siekia tarpukario laikotarpį (Justino Pilyponio nebaigtas dviejų dalių romanas „Antrasis pasaulio tvanas“ (1930–1934 m.) ir (Igno Šeinio antifašistinis fantastinis romanas „Siegfried Immerselbe atsijaunina“, 1934), sovietmiečiu Lietuvoje gana aktyviai besiplėtojusi mokslinė fantastika, tuo metu pasirodę romanai „Nemirtingumo lygtis“ (V. Norbutas) ar „Dorado“ (K. Paulauskas), „Agentas ir robotas“ (B. Balaševičius) laikomi lietuviškos mokslinės fantastikos klasika. Užsienyje kūrė žymiausias lietuvių kilmės rašytojas fantastas Algis Budrys, kurio kūriniai pripažinti pasauliniu mastu.

1979 m. spalio 2 d. Vilniuje buvo įkurtas pirmasis fantastų klubas Lietuvoje – „Dorado“ (įkūrėjas ir ilgametis prezidentas – Gediminas Beresnevičius), 1984 m. – Kauno fantastikos mėgėjų klubas „Feniksas“, 1988 m. – Klaipėdos fantastikos mėgėjų klubas „Argo navis“ ir kiti.

Rolando Maskoliūno iniciatyva nuo devintojo dešimtmečio pabaigos fantastika „Videokauko“ laidos dėka ėmė vis labiau skverbtis į TV eterį, 1990 m. įvyko pirmasis visuotinis Lietuvos fantastikos mėgėjų suvažiavimas „Lituanikonas“ (nuo tol vyksta kasmet).

Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvoje pradėjo veikti specializuota fantastikos leidykla „Eridanas“, pradėta leisti lietuvių autorių fantastinių apsakymų ir apysakų antologija „Geriausia Lietuvos fantastika“ (iki 2006 m. kovo mėn. pasirodė 5 tomai), serija „Lietuvių fantastikos biblioteka“ (iki 2006 m. kovo mėn. pasirodė 2 knygos). Dauguma kitų fantastikos autorių ir entuziastų kūrinius leido savo lėšomis, bet platesnio atgarsio visuomenėje jie nesulaukė.

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org